Pirmasis piliakalnis: pradžia ir pagrindinės aplinkybės
Kelias pradedamas iš patogiausios vietos su jaukia aikštele ir informatyviais ženklais. Idealus pradžios taškas šeimoms ir pradedantiesiems.
Senovės gynybos sistemos, kurios formuoja Kernavės piliakalnių grandinės kraštovaizdį. Sužinokite apie tai, kaip šios linijos buvo naudotos ir kodėl jos išliko tūkstantmečius.
Autorius
Redakcinė Komanda
Parengta Kernavės Takų redakcinės komandos, kuri tyrinėja, patikrina ir atnaujina piliakalnių grandinės vadovus.
Gynybiniai grioviai — tai iš žemės atskirti grioviai, kurie sudarė didelę dalį senovės gynybos sistemų. Jie naudoti nuo VI amžiaus iki viduramžių, o kai kurie iš jų išliko iki šių dienų. Kernavės teritorijoje šios linijos nėra tik geografinis ženklas — tai dokumentas, pasakojantis apie žmonių, kurie čia gyveno, pastangas apsiginti nuo priešų.
Šios griovių sistemos veikė paprastai, bet veiksmingai. Jie buvo gana gilūs — dažnai siekdavo 2-3 metrų — ir šie barjerai sulėtindavo jojikų arba pėstųjų kariuomenę. Priešo artilerija negalėjo lengvai peršauti šias linijas, todėl jos buvo vertingas gynybos elemento.
Statyba buvo darbo jėga intensyvi. Žmonės kasė žemę žemės kasimo įrankiais — medžio ir akmens pagrindu pagamintais. Iškasuota žemė buvo naudojama piliakalnių papildymui arba iškelta į šonus, sudarant mažus gretenus. Šis procesas trukdavo savaitės arba net mėnesius, priklausomai nuo griovio ilgio ir gylio.
Jei žiūrime į Kernavės teritoriją, matome, kad grioviai buvo dažnai nukreipti šlaitudami į kalnus. Tai nebuvo atsitiktinai — gynybininkai suprato, kad šlaitus sunkiau peržengti. Vienas griovys galėjo trukti 500-1000 metrų. Iš viso sistemos buvo gana didelės, sudarydamos tiesą sakant — komplikuotas gynybos linijas.
Įdomus faktas: Kai kurie grioviai Kernavėje siekia 3-4 metrų gylį. Per šimtmečius jie pasidarė lygesni dėl erozijos, bet jų forma vis dar matoma aiškiai.
Kernavės grioviai pradėti statyti apie VI–VII amžius, kuomet regiono politinė padėtis buvo labai nestabili. Baruskai ir Dainava valsčiai konkuravo dėl valdžios. Piliakalniai su gynybiniais grioviais buvo strateginės vietos, iš kurių buvo galima kontroliuoti prekybos kelius ir gintyti teritoriją.
Viduramžiais, prasidėjus Kryžiaus karams, šios fortifikacijos tapo dar svarbesnės. Teutonų ordinas atėjo iš vakarų su žirgais ir ginklais. Grioviai ir piliakalniai buvo svarbus Lietuvos gynybos elementas. Nors jie galutinai neatlaikiusiai prieš artileriją, jie veikė — sulėtino puolimą, sudarė laiką sukaupti pajėgas.
VI–VII amžius: Pradinis griovių statymas, piliakalniai buvo gyvenviečių ir gynybos vietos
VIII–XII amžius: Grioviai nuolat plečiami ir gildinami, sudarant sietį
XIII amžius: Intensyvus naudojimas Kryžiaus karų metu, grioviai įtvirtinami
XIV amžius ir vėliau: Grioviai pamažu nukrypsta nuo naudojimo, bet lieka dėl erozijos atsparios struktūros
Šiandien Kernavės gynybiniai grioviai nėra toks dramatiškai gilūs kaip buvo senovėje — erozija ir šimtmečiai laiko juos palengvino. Tačiau jie vis dar puikiai matomi žiemą, kai sniegas paryškins kontūrus, arba pavasarį, kai augmenija dar nėra nuslėpusi šlaituose. Grioviai kertą takus, kuriuos naudoja šiuolaikiniai žmonės — turistai, pensininkai, šeimos.
Vaikščiodami po šią teritoriją, jūs žengiate per tą pačią topografiją, kurioje senovės žmonės plėtė strateginius kelius. Grioviai yra išlikę kaip tiesūs liudininkai tos praeities. Jie nešioja legendas ir faktus apie laiką, kuomet šios žemės buvo gyva tvirtovė.
Kernavės gynybiniai grioviai nėra tik žemės nuokrypai. Jie yra archyvai, parašyti žemėje. Jie sako mums apie žmonės, kurie čia gyveno ir kovojo, apie jų išmintį statyti tvirtoves ir naudoti gamtą jų naudai. Eikite šiais takais, stovėkite ant šlaito ir pažvelkite žemyn į griovį — jūs žiūrite į tą patį vaizdą, kurį matė žmogus iš tvirtovės prieš tūkstantį metų.
Šios gynybos linijos lieka štai todėl, kad jos buvo gerai pastatytos ir gilios. Eros jas pamažu, bet jos lieka. Kaip ir mūsų atminties apie šią vietą — patvarumo dėl pasiruošimo ir tikslo.
Paruoštas daugiau informacijos apie Kernavės piliakalnių grandinę?
Grįžti į kategorijos straipsniusŠis straipsnis yra edukacinės ir informacinės paskirties medžiaga apie Kernavės gynybinių griovių istoriją ir topografiją. Informacija pagrįsta istoriniais šaltiniais ir archeologiniais tyrimais. Tačiau kiekviena aplinkybė yra unikali — jei planuojate apsilankyti šioje vietoje, pasiruoškite tinkamai, atsižvelkite į orą ir savo fizinį pasiruošimą. Suoliai ir takų žymenys padeda, bet šios yra natūralios erdvės — gali būti šlapios, slūpios arba su nelygumais. Atsakomybė už jūsų saugą lieka jums.
Kelias pradedamas iš patogiausios vietos su jaukia aikštele ir informatyviais ženklais. Idealus pradžios taškas šeimoms ir pradedantiesiems.
Šis takas reikalauja vidutinio fizinio pasiruošimo. Čia rasite suoliukus poilsiui ir šešėlį po medžiais.
Baigiamoji takų dalis su išsamiomis saugos rekomendacijomis pensinininkams. Informacija apie grįžimą į pradžią.